|
ATESTACIJA
Menkyo kaiden - japoniškas terminas reiškiantis (pažodžiui) pilna perdavimo licenzija.
Tai – liudijimas, kuris reiškia, kad šio dokumento gavėjas yra išmokęs viską ką jam davė organizacija, mokykla (RYU) arba pavienis asmuo (ne visi meistrai teikiantys Menkyo priklauso kokiai nors mokyklai, stiliui, arba organizacijai) ir reiškia, kad šio dokumento gavėjas gali dėstyti visas organizacijoje, mokykloje (RYU) arba pavienio asmens gautas žinias.
Pagal Menkyo licenzijavimo eiliškumą sistemos pradžioje yra Kyu - spalvoti diržai (jeigu jie yra priimti), sekantys - Dan (Juodi) diržai, kurie numatyti pagal tam tikras mokyklos laipsnių klasifikacijas.
Japoniško BUDO (kario kelias) mokymas, vyksta per Menkyo (leisti, pabėgti, išeiti) sistemą, kuri laikoma tradicine žinių perteikimo priemone. Ši sistema yra labai populiari Japonijoje. Deja ji nebuvo tiksliai priimta Vakaruose. Spėjama, kad taip atsitiko dėl žmonių, kurie vieni iš pirmųjų susipažino su Menkyo sistema ir pernelyg paviršutiniškai pažino šią sistemą. Taip pat buvo laikoma, kad sistema bus nesuprasta. To pasekmėje bijota būti apkaltintiems kitų meistrų dėl nevertingų titulų ir laipsnių. Šios abejonės skatino sąmojingą Menkyo sistemos taisyklių slaptinimą nuo mokinių tam, kad pasunkinti kilimą Menkyo laipsniais, nes „vakariečių“ nuomone tai galėjo nuvertinti meistro rangą (lygį). Tokie mokytojai stengėsi nuslėpti faktus nuo savo mokinių po egzotiško elgesio uždanga. Bandant palyginti tradicinį Menkyo su kitais Rytų kovos menų mokytojų vertinimo būdais, kurie tarp kitko nurodo auklėtinių pasiekimus pasitelkiant taškų sistemą, diplomus ir kt., reikia atsiminti, kad vertinimas yra stipriai susijęs su Rytų kultūra ir jo pažinimas be sistemos gali būti labai sudėtingas.
Mokymas šioje sistemoje vyksta per užsiėmimų sesijas, apimančias taip susistemintą medžiagos turinį, kad studentui būtų atveriami sekantys tam tikros mokyklos žinių įgijimo etapai. Baigiant savotišką kursą dalyviai arba mokiniai gauna laipsnį ar titulą, priklausomai nuo etapo, ir jo patvirtinimą, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo geriausi ar blogiausi grupėje. Tik tolimesnis mokinio elgesys nustato jo žinių supratimo lygį. Tai suteikia jam žinių, kurias galėjo gauti apmąstymui, analizavimo galimybę. Ar mokinys tai pasieks priklauso tik nuo jo paties.
Menkyo sistema yra preciziškai objektyvi, o jos vertė iškyla iš mokinio savirealizacijos apsisprendimo. Dėmesys skiriamas mokinio atsakomybei, jis savarankiškai turi rasti savo vietą. Laipsnio suteikimas Menkyo sistemoje paspartina mokinio „ego“ manifestacijosprocesą, atveriantį jo tikrąją vidinę būseną, tikrąjį vidų. Kitos vertinimo sistemos gali neparodyti tikros mokinio prigimties, kadangi tobulinimosi stabdymas per laipsnius gali virsti dirbtiniu paklusnumu ir nenuoširdžiu bendravimu su žinių šaltiniu (mokytoju ar mokykla). Šioje situacijoje mokinys sieks laipsnio, o ne perprasti kovos meną.
Menkyo įpareigoja palaikyti ryšį su pradmenimis dėl to, kad reikalauja nuolatinio grįžimo priepagrindinių technikų. Tai leidžia įvertinti jas pagal turimą patirtį ir atlikti turimų žinių perteikimo analizę.
Kitos mokymo sistemos ir čempiono laipsnio DAN siekimas, reikalauja nemažai savarankiško darbo, tačiau turint mažai patirties tai gali pakenkti pačiam mokytojui ir visai mokyklai. Didžiausią skriaudą patirs mokiniai, kadangi jie gaus nepilnas žinias, išmoks netaisyklingą techniką.
Daugelis žmonių kurie gavo SHIHAN nominaciją, per greitai norėjo gauti bendras žinias, nekreipiant dėmesio į reikšmingas smulkmenas. Netgi SHIHAN gali nepastebėti to, kas anksčiau buvo pastebėta aplinkinių, jis turi būti kuklus ir visada pasirengęs gauti žinių. Todėl būtent Menkyo sistema turi ugdymo pagrindus, nors ji ir gali šokiruoti tuos, kurie norėtų atskirti ją nuo japonų kultūros ir mąstymo.
Menkyo Kaiden titulo suteikimas reiškia Menkyo mokslų pabaigą - „žinių perdavimo pabaigą“ ir leidžia pradėti savo KELIĄ. Analizuojant Menkyo reikia išskirti individualų mokymosi būdą. Tradicinių kovos menų namuose tai išreiškiama UCHI DESHI terminu (namų mokinys). Mokinys, kuris priima sprendimą mokytis šia forma, apsigyvena kartu su mokytoju, dalyvauja jo darbuose, stebi mokytoją ir visą parą yra pasiekiamas. Kartais mokiniui suteikiama galimybė sužinoti paslapčių, kurių jam neatskleistų kitomis aplinkybėmis, tačiau ar jam jas atskleis, priklauso nuo jo paties.
Pabaigoje galima teigti, jog mokytojas dirbantis Menkyo sistemoje nevertina mokinio pasiekimų, bet mokymų ir treniruočių pagalba leidžia jam suprasti mokymo esmę. Tik nuo mokinio priklauso mokytojo atvirumas ir prieinamumas. Jeigu mokinys yra pasiruošęs, tai jis supras ir išmoks tai, kas jam buvo parodyta, priešingu atveju paslaptys ir liks paslaptimis. Šis mokymo metodas reikalauja didelės savikontrolės ir įžvalgumo. Kiekviename etape darbas nukreiptas į smulkmenas – nuo mažiau svarbių iki svarbiausių, be to siekiama ne tiek išmokyti technikos, kiek mokėjimo ją pritaikyti tam tikrose situacijose.
DAN (JUODAS DIRŽAS)
DAN (段 だん; Jap.- lygis, laiptelis) - lygio pavadinimas, mokantis ko nors, kaip sporte arba kovos menuose, taip ir gan taikiuose užsiėmimuose, tokiuose kaip KYU - mokomieji lygiai. Bet atvirkščiai nuo KYU, DAN tai meistriškumo lygiai. Numeracija DAN eina jau nuo 1 iki 10. DAN laiptelių kiekis skiriasi įvairiose kryptyse, stiliuose, o taip pat japonų mokyklose ir jų dariniuose KEMPO. Aikido dažnai naudojama diržų sistema nuo 1 iki 6 KYU, tuomet kai karate nuo 10 iki 1 kyu (nors kartais gali būti 12 arba 8, priklausomai nuo federacijos, riu-stiliaus, arba mokyklos). Lygiai DAN ir KYU skiriami ir japonų žaidimuose GO, RENDZIU ir SIOGI, o taip pat kitose srityse, pvz. japonų kalbos žinojimo teste arba arbatos ceremonijoje TIADO. Tuos kas turi KYU Japonijoje vadina (無段者) "mudonsiu"- "tas, kas neturi dano". Pasiekus pirmąjį dan lygį, vadinamas (初段者) "siodansia". Turintys daną didesnį nei pirmas, vadinami- nidansia (有段者) "tas, kas turi daną". Budoka, pasiekęs siodaną arba nidaną (1, 2 danai) vadinami SĖMPAI. Budoka pasiekęs 4 ir 5 daną, vadinamas - SĖNSEI. Toliau po 5 dano eina - SIHAN. Truputi atokiau stovi - KANTIO, bet hierarchijoje jis skaitosi aukščiau sihano. 10 danas yra skiriamas didiems meistrams, savo mokyklų arba stiliaus BUDO įkūrėjams.
ISTORIJA
Terminas DAN buvo sugalvotas Honjimbu Dosaku, profesionaliu GO žaidėju, EDO laikotarpiu. Pats jis tuomet gavo aukščiausią rangą 9 daną ir laipsnį MEIDZIN.
KYU ir DAN įrangų sistemą išvedė Digoro Kano, dziudo įkurėjas. Pradžioje Kano suteikė siodaną (pirmas laiptelis) dviems savo mokiniams (Siro Saigo ir Cunodzira Tomita) 1883 m. OBI diržus judansia juodos spalvos, Kano įvedė 1886. Tie OBI dar nebuvo tokie, kaip dabartiniai pas karatistus ar dziudoistus. Tais laikais Kano dar nesukūrė DZIU DOGI, sportinę aprangą dziudoistams. Jo mokiniai treniravosi su dodzio, kasdieniniame kimono, ir pirmieji juodieji diržai buvo paprastais kimono obi. Tik 1907 m. Kano įvedė dabartinę dziudogį ir dabartinį diržą OBI, baltos ir juodos spalvos rangams KYU ir DAN.
Įvairovė spalvų diržų KYU atsirado vėliau, kartu su sportiniu karate Vakaruose. Danų rangų sistemoje, diržai dažniausiai juodos spalvos, bet kai kuriuose stiliuose ir būduose yra baltai-raudoni (6-8 danai) ir raudoni (9 ir 10 danai). Labai dažnai ant diržų prisiuvamos juostelės, jų kiekis lygus danui.
Ne visos sritys BUDO naudoja diržus. Taip pas JADO ir KENDO diržai nenaudojami, nes į jų sportinę aprangą įeina HAKAMA (kelnės-sijonas). Hakamos spalva kartais gali reikštirangą dano, kaip diržų spalvos. Tuo pat metu gali būti paraleliai naudojami ir HAKAMA ir OBI diržai.
Japonų žaidimuose GO, RENDZIU ir SIOGI 7-ojo ir aukščiau danų nešiotojai tampa profesionaliais žaidėjais.
NE JAPONŲ KOVOS MENUOSE
Panašų japonų sistemai KYU - DAN, naudoja ir korėjiečių kempo: hapkido, thekvando, šiuometu lygius vadina KYP ir TAN.
Vietnamo VODAO taip pat naudoja DAN lygius, (viet. DOAN), tik diržų spalvos kardinaliai skirtingos. Juoda spalva-žemiausias lygis, balta-aukščiausias.
Nuo 1998 Kinų asociacija UŠU, kartu su Nacionaline Sportine Komisija ir Kiniečių Tyrimų UŠU Institutu įvedė sistemą iš 9 rangų "DUAN". Tarptautinėje praktikoje rekomenduojama naudoti JAPONŲ terminą DAN.
DAN Sistema
1.SIODAN - shodan(初段:しょだん)
2. NIDAN - nidan(二段:にだん)
3. SANDAN- sandan(三段:さんだん)
4. JONDAN- yodan(四段:よんだん)
5. GODAN - godan(五段:ごだん)
6. ROKUDAN- rokudan(六段:ろくだん)
7. NANDAN,SITIDAN-(七段: ななだん, しちだん) nanadan, shichidan
8. HATIDAN- hachidan'(七段: ななだん, しちだん)
9. KUDAN- kudan(九段:きゅうだん)
10. DZIUDAN- jūdan (十段: じゅうだん); )
Vertė E.Stankevičius, J. Levko.
|
