• NAUJIENOS
  • KALENDORIUS
  • ĮSPŪDŽIAI
    • 2012 METAI
    • 2011 METAI
    • 2010 METAI
    • 2009 METAI
• APIE MUS
  • GINTIS
  • KLUBO NARIAI
  • TVARKARAŠTIS
  • ATESTACIJA
• JU JUTSU
• KRAV MAGA
• SELF DEFENSE
• KONTAKTAI
  • MUS RASITE
  • NUORODOS
• JŪSŲ PARAMA
• GALERIJA
  • 2012 METAI
  • 2011 METAI
  • 2010 METAI
  • 2009 METAI

Ilgai laukta kelionė į į DJJ organizacijos rengiamą seminarą
Vokietijoje 2011 10 21-23 d.

Kaip ir praeitais metais į savo kelionių ir renginių planą įtraukėme tikrai reikšmingą, Vokietijoje vykstantį renginį, išvyką į Ahrensfeldą-Blumbergą (Vokietija), kur dalyvavome respublikiniame policijos, muitinės ir ginkluotų pajėgų federaciniame seminare. Renginio organizatorius: vokiečių Ju Jutsu sąjunga, dirbanti kartu su vidine federacine ministerija. Rengėjas: vokiečių Ju Jutsu sąjunga, dirbanti kartu su federacinės policijos direkcija. Šis renginys šiais metais pritraukė 240 dalyvių.
Spalio 20 dienos, ketvirtadienio vakare apie 6 val. pajudėjome iš Vilniaus į Vokietiją. Nespėję pailsėti nuo darbų, kai kas iš namų, kai kas tiesiai iš darbo kabineto susėdome į automobilį ir išvykome. Žinojome, kad kelionė laukia ne maža 1120 km į priekį ir tiek pat atgal, bei pakeliui reikėjo užsukti į Kauną pasiimti naują komandos narį Valerą. Kiti komandos nariai seni klubo Gintis kelionių vilkai: aš, Darius, Algis.
Kelionė į Vokietija buvo ganėtinai lengva. Man asmeniškai teko visą kelionę vairuoti, bet buvo tikrai nesunku ir nenuobodu, galbūt tai lėmė, kad mane ten tikrai traukė, o ne prievarta varė. Kad visą parą nemiegojau pajutau tik salėje, nes atvykome jau penktadienį dieną apie 15 val. ir iškart nuskubėjome į užsiėmimus. Seminare buvo malonu matyti, kad mus ten jau pažįsta ir laukia. Dar svarbu, kad kalbos barjeras netrukdė dirbti ir daugelis instruktorių, kurie vedė užsiėmimus, noriai mums padėdavo, prieidavo ir paaiškindavo labiau prieinama anglų kalba.

Instruktoriai, pranešėjai, pedagogai.
Šiais metais instruktorių tikrai buvo ne mažai - 38 (gal kiek mažiau nei pernai), ir mes vargais negalais išsirinkdavome pas ką eisime kiekvieną treniruotę. Daugiausia buvo kovos stiliaus Ju Jutsu ir trenerių, kurie buvo žinomi iš Federacinio seminaro Bad Blankenburg. Taigi seminarą vedė žinomi aukšto lygio, bei turintys didelę patirtį Vokiškojo Ju-Jutsu sporto sistemos pedagogai ir Ju Jutsu instruktoriai: Peter Schneider, Erichas Louris, Martin Bronder, Thomas ir nauji instruktoriai Martin OLK ir Jörg. Buvo ir pranešėjų, kuriuos mes jau žinojome iš praeitų metų, tokius kaip iš Philip Dao (Nyderlandai) ir Florian Lahner (Olandija). Plačiau apie šį renginį ir dar daugiau galima bus sužinoti gruodžio mėnesio Vokietijoje leidžiamame Ju Jutsu skirtame leidinyje-žurnale. Visos mūsų Lietuvos delegacijos narių nuomone Federalinės policija kartu su Vokietijos Ju Jutsu federacija šiemet vėl surengė labai sėkmingą renginį. Aišku mes apgailestavome, kad kai kurie mus dominę instruktoriai šiemet neatvyko, tačiau turėjome progą sudaryti naujas pažintis.

Treniruotės.
Pirmą treniruotę pasirinkome pažintinę. Atsižvelgėme į mūsų ilgą, bemiegę kelionę, nutarėme pataupyti jėgas. Ėjome pas mums jau matytą ir pažįstamą iš praeitų metų Florian,ą Lahner,į. Praeitų metų jo užsiėmimai mane nepakerėjo, tačiau jau grįžęs į Lietuvą ėmiau stebėti seminare dalyvavusių instruktorių veiklą ir buvau tikrai nustebęs šio žmogaus neatskleistu potencialu. Tema kuria jis demonstravo šiais metais, tai ginklo išsaugojimas bandant jį atimti. Ši tema man asmeniškai buvo labai įdomi, nes pačiam tenka vesti tokio pabudžiu užsiėmimus. Reikia pabrėžti, kad Vokietijos pareigūnai gali naudoti specialiąsias priemones  (šaunamąjį ginklą, dujų balionėlį, teleskopinę lazdą) kur kas lankstesnėmis sąlygomis, nei pas mus. Į tai reikėtų tikrai atsižvelgti dalyvaujant seminaruose užsienio šalyse.
Sekančio užsiėmimo tikrai negalėjome praleisti, nes tai buvo darbas su „ Kubotana“. Ši priemonė mūsų klube tikrai rado savo vietą tarp klubo narių, mėgėjų panaudoti parankines priemones, kurios yra lengvai prieinamos. Užsiėmimą vedė naujas instruktorius, be džiugino tai, kad ant jo marškinėliųnugaros švytėjo mums jau pažystama emblema - kaukolė su peiliais. Tai Felikso Valensos organizacijos emblema, instruktoriaus kuriuo mes buvome sužavėti praeitais metais. Užsiėmimas man tikrai buvo įdomus. Kai yra sukuriama puiki priemonė, tokia kaip „KUBOTANA“ , ja gali naudoti įvairių mokyklų ir pakraipų atstovai ir tada labai įdomu matyti priemonės panaudojimo transformaciją. Klasikiniai priemonės nėra blogos, bet jos kaip taisyklė miršta ir tik nauji panaudojimo būdai ją prikelia naujam gyvenimui ir priemonė gyvuoja toliau. Kartu gyvuoja ir jo sukūrėjo vardas - pagarba Soke Takajiukiui Kubotai.
Toliau mūsų laukė skani vakarienė ir tikrai užtarnautas miegas. Juk reikia ir atsigauti.
Kita dieną buvo ilgas pasvarstymas kur eiti. Noras eiti yra, bėda ta, kad per didelis pasirinkimas. Nusprendėme eiti į treniruotę kurią veda Martin Olk. Praeitais metais su Martin Olk susipažinome, bet jo užsiėmimuose nedalyvavome, bet apie jį žinojome tik tai, kad jis kuruoja Vokietijos Muitinę ir yra Escrima (Filipinu kovos būdas) specialistas. Jis savo užsiėmime demonstravo ne sportišką techniką ir kategoriškai peikė sportinį suvokimą realioje kovoje. Mes turime pripažinti, kad jis teisus, nes savo užsiėmimuose visuomet tvirtiname, kad baziniai, klasikiniai elementai tinka tik pasiruošti realiai kovai, papildyti savo kovos arsenalą, visokeriopai praplėsti savo akiratį. Tokiu pavidalu, kaip jie demonstruojami, taikomi užsiėmimu metu, realioje kovoje nepritaikomi. Kaip sako senolių išmintis „Juodas diržas ne motais prieš kačergos kotą“. Treniruotės metu prie mūsų priėjo keli kombinezuotuoteji pareigūnai ir paklausė kas mes esame ir iš kurios šalies. Suprantingai nusistebėjo išgirdę, kad mes esame iš Lietuvos, nes mūsų tėvynainiai daugiau pažįstami Vokietijos ir visos Europos pareigūnams kitoje srityje. Nuo to žinojimo tik skruostai rausta.
Na pagaliau taip laukta KRAV MAGA. Čia tai jau išsiliesime. Visų pirmą jautėmės kaip žuvys vandenyje, antra, mus jau atpažįsta ir prieiname pasisveikinti kaip seni draugai. Pirmyn į mūšį, laukti nėra ko, reikia dirbti. Kelios įdomios kombinacijos užkluptam prie sienos, be abejo, pargriautam ant žemės ir tas nelabasis trečias asmuo, kuris išdygsta iš nugaros minkštos, galvos formos letenos pavidalu. Reikia tik suktis ir kovoti už save.
Po užsiėmimo bendra nuotrauka.
Po gerų pietų, truputi perdaug pailsėjome ir pavėlavome į užsiėmimą. Bet mums ne motai. Atradome sau užsiėmimą - nuėjome amunicijos parodos pažiūrėti. Tai buvo gera idėja, nes žmonių tuo laiku buvo mažai, tad pakalbinome pardavėjus apie prekes, jų paskirtį, kokybę ir t.t.
Iškamantinėjome ir negausiomis asmeninėmis lėšomis nusipirkome „KUBOTAN‘Ų“(vienas iš mūsų net rožinę nupirko, sako bus dovana žmonai), žibintuvėlių, peilių. Užmetėme akį, aišku, ir į mums neįkandamas prekes. Tikėsimės, kad ir Lietuvoje kada krizė praeis.
Vėliau nuėjome treniruočių stebėti iš balkono. Kada dalyvauji užsiėmime, dažnai net nepastebi kažkokių detalių, nes esi įsigilinęs į veiksmą, todėl pasižiūrėti iš šono į visa tai tikrai reikia. Ne veltui Japonijoje praktikuojamos stebėjimo pratybos.
Dar viena nuostabi detalė užsiėmimuose tarp visų kitų dalyviu, be jokios „karūnos“ dalyvauja ir pats Dietrich Brandhorst, šio projekto koordinatorius, vienas iš Vokietijos Ju Jutsu vadovų. Ji teko dažnai matyti įvairiose užsiėmimuose. Todėl jam jautėme itin didelę pagarbą. Jo pagalba mes irgi patekome į šį seminarą (išduodu paslaptį).
Antros dienos vakare vėl nuėjome į mums jau žinomo instruktoriaus iš Olandijos Florian Lahner treniruotę. Jo vedamuose užsiėmimuose tikrai matyti drąsus veiksmų interpretavimas, nesilaikoma jokių dogmų, drąsiai derinamos inovacijos net ir pačių užsiėmimų metu. Florian Lahner drąsiai iškviečia bet kurį asistentą ir bando prie jo prieiti, nors ir turėdamas ūgio bei svorio skirtumą. Apie jį galite taipogi daug medžiagos rasti internete adresu www.lahner.eu.
Dar viena nauja šios dienos pažintis - Philip Dao. Jis pasirodo tikras Nindzė. Šis žmogus praktikuoja Ninjutsu sistemą ir matyti kaip puikiai jis tai daro. Nors užsiėmime nebuvo gausu veiksmų, bet dėstymo kokybė labai aukšta. Veiksmuose matomas savo amato išmanymas, skiriamas dėmesys kiekvienam. Pabaigoje, bendra nuotrauka, apsikeičiame savo elektroniniais pašto adresais.
Pasibaigus treniruotėms buvome pavargę, bet laimingi, jautėme norą sekančiais metais vėl atvykti į šį seminarą.

Egidijus, 2011 m. spalis

Dažnas, pasakojantis apie Vokietijoje patirtus įspūdžius, mėgsta pakartoti ne kartą girdėtą frazę “Ordnung ist Ordnung!”, tuo norėdamas pabrėžti apie tvarkingą gyvenimą šioje šalyje. Tą patį, norėdami papasakoti apie dalyvavimą š.m. spalio 21-23 d. Vokietijoje vykusiame Ju-Jutsu seminare teisėsaugos pareigūnams, galėtume pasakyti ir mes. Viskas vyko tvarkingai, kaip ir buvo suplanuota: per naktį iš ketvirtadienio į penktadienį nuvažiavome, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį dalyvavome treniruotėse, o pirmadienį paryčiais pargrįžome į Vilnių.
Šiemet jau septintą kartą Vokietijoje organizuotas Ju-Jutsu seminaras policijos, teisingumo, muitinės pareigūnams ir kariams, kaip ir praeitais metais, vyko netoli Berlyno esančiame Blumbergo mieste policijos mokymo centre. Jau antrą kartą vykdami tuo pačiu maršrutu nebesijautėme naujokais – nebeliko nerimo, važiavome lyg pas „seną chebrą“. Mūsų, lietuvių, komandos “stuburas” išliko nepakitęs – Egidijus, Darius ir aš, “naujoko pozicija” atiteko Valerijui. Keliaudami naudojome jau išbandytą taktiką - nuvykimui skyrėme naktį ir dalį penktadienio pirmos dienos pusės, vildamiesi, jog bemiegė naktis nesutrukdys ištverti trijų dienų treniruočių maratoną. Egidijus vėlgi prisiėmė „pagrindinį smūgį“ - daugiau nei 1000 km ištvėrė vairuodamas ir nepasikeisdamas, aš iš solidarumo priekinėje sėdynėje irgi nedrįsau akivaizdžiai snausti, o tik paknapsodavau „paslapčiom“, sėdintieji užpakalinėje sėdynėje teoriškai galėjo kažkiek pasnūduriuoti. Tad atvykom į užsiėmimus jau sukėlę organizmui stresą – daugiau nei parą be miego, o didesnę paros dalį – praleidę automobilyje. Seminaro struktūra buvo ta pati – penktadienį po pietų du užsiėmimai po 1,5 val., šeštadienį – penki užsiėmimai po 1,5 val., sekmadienį – dar du užsiėmimai po 1,5 val. Krūvis tikrai žvėriškas ir nežadantis lengvo „pasibuvimo”! Kiekvieną užsiėmimą galėjome rinktis iš 8 siūlomų temų. Rinkomės pas jau žinomus instruktorius arba žinomas temas. Dalyvavome užsiėmimuose apie tarnybinio ginklo panaudojimą artimoje kovoje, tarnybinio ginklo išsaugojimą nuo atėmimo, kubotanos panaudojimą artimoje kovoje, mokėmės ekstremalios technikos panaudojimo gyvybei pavojingose situacijose, savigynos ir konvojavimo technikos, na ir, žinoma, nepraleidome progos padirbėti kravmagistų siūlomoje temoje – gynyba prieš ataką nepalankiose padėtyse. Užsiėmimų instruktoriai – tiek teisėsaugoje dirbantys, tiek „iš šalies“; beje, tarpe jų atradome ir 5 Dan Ninjutsu meistrą! Be fizinių pratybų, vėl galėjome susipažinti su naujausia „BLACKHAWK“ ir „BONOWI“ produkcija – ekipuotės reikmenimis tarnybai, taktiniams ir sporto užsiėmimams. Šį bei tą (pagal finansines išgales) nusipirkome – įvairesnių kubotanų, prožektorių, peilį... Trumpai galima būtų įvertinti taip – visi užsiėmimai, kuriuose dalyvavome, vyko profesionaliai, gaila tik, kad didžioji dalis temų ir vėl liko neaplankyta – gal kitais metais.. :)
Kitos emocijos – gyvenome tvarkinguose dviviečiuose kambariuose, maitinimas puikus ir įvairus (sugrįžę jau kitą dieną pasigedome vokiškų bandelių pusryčiams :), puiki tradicinė „Brandenburgo vakarienė“ šeštadienio vakarą, kai gali pabendrauti su seminaro instruktoriais, kolegomis iš kitų šalių burnoje jausdamas ne prakaito, o alaus skonį.... Aišku, negalėjo nekristi į akis bendra tvarka ir ... puikūs pareigūnų asmeniniai automobiliai :) (Lietuvoje tokie automobiliai jau keltų įtarimus ar tikrai pareigūnas galėjo įsigyti iš teisėtų pajamų...)

Algis, 2011 m. spalis

Vėl apie seminarą Žyviece

                      Artėjant rudeniui, vėl, lyg paukščiai, į pietus imame ruoštis ir mes - trauksime į vieną iš pietinių Lenkijos miestų - Žyviecą. Tik kovos menų klubo „Gintis“ nariai vykstame ne kaulų pasišildyti atokaitoje, o juos “pramankštinti” tarptautiniame kovos menų kongrese – seminare. Išvyka į Hanshi Pavel Handzlik organizuojamą seminarą Žyviece jau trečią rugsėjį tampa ištisu procesu: dar prieš keletą mėnesių pradedame svarstyti – kiek mūsų priims p. Pavelas, kas važiuosime, kaip važiuosime, ką dar ketiname nuveikti kelionėje...
Šįkart, sudėliojus visus atsakymus, paaiškėja, jog šį rugsėjį keliaus “pernykštė kompanija“ – Egidijus, Darius, Algis, Ilana, Stanislovas, Alvydas ir “šviežias kraujas” – Vladas. Tad tradiciškai, ketvirtadienio vakarą prieš 22 val. du ekipažai pajuda link Krokuvos. Pirmuosius 50 km važiuojame smagiai, o tuomet ... kažkoks važiuojamoje kelio dalyje gulėjęs geležies gabalėlis palaidoja Stanislovo optimizmą be atsarginio rato nuvažiuoti bene 2000 km. Su pradurtu ratu žlugo ne tik antrojo ekipažo optimizmas, bet ir ant plauko pakibo mūsų viltis greitai pralėkti miegančią Varšuvą, anksti atvykti į Krokuvą ir čia “pasikultūrinti”. Nemanau, kad atsirastų daug sėkmingai susiremontavusių sužalotą padangą apie 23 val. nakties. Pasirodo – įmanoma ir už tai turime būti dėkingi Vilniuje prie Jeruzalės “RIMI” parduotuvės esančios dirbtuvėlės meistrams. 
Šis nuotykis kainavo mums apie 2,5 valandos prarasto laiko, tad Varšuvą pasiekiame jau prieš pat darbo dienos pradžią ir spūstyse prarandame dar mažiausiai vieną valandą. Nepaprastai daug remontuojamo kelio atkarpų neleidžia paskubėti ir prisivyti prarasto laiko. Į Krokuvą įvažiuojame gerokai po pusiaudienio ir vėl stringame spūstyje – kilometro atkarpą važiuojame visą valandą! Todėl Krokuvai tegalime skirti apie porą valandų – noras aplankyti kovų menų prekių parduotuves ir miesto įžymybes atidedamas kitiems metams J. Jau vakarėja, - laikas sukti link Žyvieco. Guodžia mintis, kad mažiau nei 90 km kelią nuvažiuosime greitai. Trumpindami kelią, keliamės keltu per upę, važiuojame vietinės reikšmės keliukais kol pasiekiame kalnus. Tikimės, kad sutemus nebebus daug transporto, tad greitai pakilsime į kalną, nusileisime ir jau Žyviece. Sunerimstame, kai viename posūkyje randame eismą draudžianti ženklą su išlyga, kad vietiniams gyventojams šis draudimas negalioja. Nusprendžiame, kad jei jau galima važiuoti vietiniams, tai kodėl to nepadarius ir mums - tamsi naktis ir jau „ranka pasiekiamas“ tikslas (iki Žyvieco belikę 20 km) nepaprastai vilioja rizikuoti. Už keleto kilometrų - vėl draudžiantis eismą ženklas, o už jo – smėlio krūvomis užpiltas kelias ir skersai kelio stovintis ekskavatorius. Kairėje kelio pusėje – skardis, dešinėje – kalnas, tad apvažiuoti kliūtis galimybių nulis. Sukame „arklius“ atgal. Juokaujame, kad seminaro pradžia tik ryt rytą, tad pernakt kaip nors pasieksime kelionės tikslą. Grįžtame atgal gal 20 km kol pagaliau atrandame kitą kelią, bet tai mums kainuoja dar bene 50 papildomų kilometrų.
Pagaliau Žyviecas, tuoj tuoj surasime M. Koperniko gatvę, „rančą“, kurioje turime apsistoti ir pagaliau ištiesime kojas poilsiui. Gatvę randame, bet daugiau nieko mus dominančio čia nėra. „Šukuojame“ gatvę įvairiomis kryptimis visais įmanomais būdais, bet viskas veltui. Pavelo irgi čia nėra. Pasirodo, kad kitame miesto rajone taip pat yra M. Koperniko gatvė, kuri ir yra mūsų tikslas. Apie 22 val. vietos laiku (Lietuvoje – 23 val.) mes „rančoje“ – užeigos namuose, kuriuose galima ne tik gauti nakvynę, bet ir išsinuomoti žirgų jodinėjimui. Tolesnėje dienotvarkėje – arbata be cukraus (nepasiėmėme) ir miegas (velniškai saldus ir be cukraus J).
Rytojaus rytą, šeštadienį, 9 val. pradedame seminarą. Mūsų laukia 10 instruktorių (Egidijus – vienuoliktasis), dalis jau matytų praeitais metais, dalis naujų. Draugiškai pasisveikiname su praeitų metų instruktoriais Stanislav Majchrzak (9 Dan Karate, Lenkija), Helmut Weigelt (8 Dan Ju-Jitsu, Vokietija), Johan Pettersson (7 Dan Ju-Jitsu, Švedija), Imre Papp (6 Dan Sambo/Muay Thai, Vengrija), Ryčard Bochm (6 Dan Kung-Fu/Ju-Jitsu, Lenkija), Vieslav Pikor (6 Dan Aikido, Lenkija), susipažįstame su naujai atvykusiais instruktoriais Krishna Gopal (10 Dan Kurodaiya, Olandija), Hans Hohn (10 Dan Ju-Jitsu/Kung-Fu, Vokietija), Sven Heriksson (6 Dan Ju –Jitsu, Švedija). Tarpe šių instruktorių - ir jau minėti Pavel Handzlik (8 Dan Ju-Jitsu, Lenkija), Egidijus Stankevičius (3 Dan Ju-Jitsu/Self Defense, Lietuva) bei praeitais metais jau matytas kardų meistras Mariuš Blaškievič (7 Dan Ken-Jitsu, Lenkija). Dalyviai suskirstomi į keturias grupes – „juodi/rudi diržai“, „mėlyni/žali diržai“, „geltoni/balti diržai“ ir vaikai. Egidijus, Darius ir aš – tarp „juodų/rudų“, Stanislovas, Alvydas ir Vladas – tarp „mėlynų/žalių“, o visus mus pro fotoaparato objektyvą stebi ir nuolat fiksuoja Ilanos akis. Užsiėmimų struktūra – 30 min. seminaras su vienu instruktoriumi, 5 min. pertrauka, tuomet kitas instruktorius ir vėl viskas kartojasi iš pradžių. Iki pietų – 5 užsiėmimai, po pietų – dar 3.
„Juodųjų/rudųjų“ grupė pirmiausiai susitinkame su vokiečiu Hans Hohn, kuris pradeda užsiėmimą nuo palyginti paprasto į „uči-uke“ panašaus bloko „iš vidaus į išorę“ ir rutulioja šios technikos panaudojimą ginantis nuo įvairiausių užpuolimų, įjungdamas vis sudėtingesnius ir įvairesnius kontratakų variantus. Toliau sulaukiame vėlgi vokiečio Helmut Veigelt. Jis lieka ištikimas sau - kaip ir praeitais metais demonstruoja juvelyrišką aikido techniką. Stebint jo asistento aukštus piruetus ore, kartais belieka tik stebėti pražiota burna ir stengtis pakartoti bent kažką „iš tos operos“. Po jo – lenko Ryčard Bochm seminaras. Ryčard Bochm tęsė jau praeitais metais demonstruotą stilių, kuris, mano galva, yra ganėtinai panašus į Lietuvoje sutinkamos kovinės savigynos ideologiją – ataka pradedama rankų ar/ir kojų smūgiais, po to, atlikus metimą, kova pervedama į parterį ir baigiamojoje dalyje parteryje – skausmingas ar smaugimo veiksmas arba vienas ar keletas „aštrių“ smūgių. Beje, turėjau galimybę su p. Ryčardu padirbėti poroje ir per kitų instruktorių treniruotes – puikus, techniškas, „kontaktinis“ vyrukas! Ketvirtąjį ir penktąjį užsiėmimus vedė švedai Sven Henriksson ir Johan Petterson. Jie demonstravo tradicines džiu-džitsu technikas, papildydami jas įvairiais „fintais“. Po pietų, pirmiausiai, susiduriame su vengru Imre Papp. Šį kartą, kaip ir pernai, jis vėl demonstravo įvairius derinukus MMA kovų dvasia (jei informacija tiksli, tai p. Imre ir pats dar tebekovoja ringe). Su susidomėjimu laukiame Kurodaiya stiliaus įkūrėjo Krishna Gopal seminaro. Kurodaiya stilius sukurtas 1990 m., jo ideologija – minimalus kontaktas, minimaliai judesių, minimali jėga, bet maksimalus rezultatas. Reikia pastebėti, kad jo demonstruotos technikos tikrai veikia, nors nenaudojama tradicinėse technikose konkrečiam veiksmui atlikti būdinga kūno padėtis, jėgos kryptis, pagaliau ir pati jėga. Gaila tik, kad nebuvo galimybių įsitikinti šio stiliaus veiksmingumu bent jau sportinėje laisvo stiliaus kovoje. Visos dienos seminaro „desertui“ gauname savo klubo vadovą – Egidijų. Čia lietuviai, tikrai, pasijaučiame laimingi – galime dirbti „atsipūtę“, nes Egidijaus demonstruojamas technikas esame daugiau-mažiau ragavę, tad dirbame pasimėgaudami.
Pasibaigus seminarui, visi gauname sertifikatus, o pastarųjų dviejų metų Egidijaus ir Dariaus poslinkiai Koryu Bujutsu ju-jutsu srityje įvertinami aukštesniais danais – Egidijaus – ketvirtu, Dariaus – antru. Toliau – bendra vakarienė, galimybė jau ne ant tatamio pabendrauti su instruktoriais, kolegomis lenkais.
Sekmadienio rytą keliamės 5 valandą ir pajudame link namučių. Šį kartą važiuojame jau be nuotykių. Namus pasiekiame planuotu laiku ir laimingai!

Algis, 2011 m. rugsėjis

Sąskrydyje Jauruose, prie Bebrusų ežero

Rugpjūčio 13-14 d. Molėtų rajone prie Bebrusų ežero įvyko jau 6-tasis “FightClub LT” (www.fightclub.lt) kovos menų sąskrydis. Dvi dienas vykusiame renginyje buvo gausu kovos menų stilių įvairovės. Pirmąją dieną seminaro dalyviai susipažino su filipiniečių kova lazdomis Eskrima, kinų-vietnamiečių kovos menu, boksu, grappling’u. Antrą, savigynai skirtą dieną, seminarą tema “Izraelio savigynos sistema Krav Maga” vedė klubas “Gintis”. Seminarą lydėjusios permainingos oro sąlygos atitiko Krav Magos stiliaus esmę – sugebėti kovoti bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis: užsiėmimas prasidėjo po atviru dangumi lauko pievelėje, netikėtai prapliupęs lietus išprausė dalyvius ir pratybų aikštelę, tad, galiausiai, pratybas teko baigti patalpose ant medinių grindų. Bene dvi valandas trukusiame seminare klubo “Gintis” vyriausias instruktorius Egidijus, talkinant mudviem su Dariumi, supažindino sąskrydžio dalyvius su Krav Maga stiliaus principais kovojant su vienu ar keletu beginklių priešininkų bei su peiliu ar pistoletu ginkluotu užpuoliku.

Algis, 2011 rugpjūtis.

Seminaras darbas su Kubotan,a

Klubas Gintis toliau tęsia supažindinimą su būtinosios ginties temomis. Viena iš šių temų yra darbas su parankine priemone, raktų pakabuku - Kubotan,a (žiūrėkite skiltyje Self Defense ). Liepos 23 d.(šeštadienį) vyko seminaras skirtas šiai temai. Aš asmeniškai su Kubotan,a esu susipažinęs jau nuo 1994 metų, kur dalyvavau Takajuki Kubotos, Kubotan,os kūrėjo seminare Varšuvoje. Tuo metu seminare buvo taip pat pristatytos ir kitos parankinės savigynos priemonės. Mūsų seminaro metu susipažinome su Kubotan,a ir jos pirmtakais Javara. Seminaro nariai buvo atsinešę įvairiausių modelių, kuriuos galėjo pademonstruoti vienas kitam. Bandėme įvairiausius savigynos veiksmus naudodami Kubotan,ą.

Egidijus, 2011 liepa.

Kubotana seminaras

Tokio pobūdžio seminare buvau pirmą karta, iki tol neteko girdėti apie šį įrankį, todėl buvau nustebintas jo galimybių. Seminaro metu pramokome taikyti jį kaip savigynos priemonę, susipažinome su įvairiomis modifikacijomis. Ši savigynos priemonė pasirodė stebėtinai efektyvi. Patyrę profesionalai parodė jautrius žmogaus kūno taškus, bei įvairius Kubotanos panaudojimo variantus, papasakojo apie atsiradimo istoriją, bei teisinę savigynos priemonės panaudojimo pusę. Sužinojau daug naujo, gerai pasitreniravau ir puikiai praleidau laiką.

Tadas, 2011 rugpjūtis.

Savigynos pamoka
Top Fun vasaros stovykloje

2011 m. Liepos 7 d.

Klubo GINTIS instruktoriai Egidijus Stankevičius ir Darius Nadzeika Top Fun vaikų vasaros stovykloje dalinosi savo patirtimi ir mokė 6-14 metų vaikus savigynos paslapčių. Vaikams tai buvo įdomi ir reikalinga informacija, daugelis jų  pirmą kartą dalyvavo tokioje pamokoje. Vaikai išgirdo ne tik teoriją ir trenerių patarimus, bet galėjo pabandyti gautas žinias pritaikyti sukurtose situacijose. Aišku, mergaites  labiau domino, kaip apsiginti susidariusiose pavojingose situacijose, o berniukams, kadangi jie visada jaučiasi drąsūs ir stiprūs, buvo aktualiau puolimo veiksmai – kaip užpuolikui smūgiuoti ranka ar koja.  Kiekvienas stovyklos vaikinas norėjo būti trenerių įvertintas už tvirtą ranką ar aukštai iškeltą koją.
Klubo GINTIS instruktorių praleista popietė su vaikais tikrai bus jiems naudinga. Stovyklautojai jau žinos, kas tai yra savigyna, ir susiklosčius nepalankiai sitaucijai, galės panaudoti savo žinias. Bet kokiu atveju, kaip pabrėžia savigynos specialistai, pajutus grėsmę, jei įmanoma, geriausia išeitis yra kuo skubiau pasišalinti iš susidariusios situacijos.    

Indrė, 2011 liepa.

IPP KRAV MAGA seminaras Italijoje

Šių metų birželio mėnesį klubo GINTIS nariai Egidijus Stankevičius, Darius Nadzeika ir Liutauras Kudirka dalyvavo IPP KRAV MAGA surengtame tarptautiniame seminare skirtame Policijai, kuris vyko Italijoje, Milane ( Palazzetto dello Sport Via Rossini Vanzaghollo (MI)-ITALY). Portugalijos IPP KRAV MAGA seminare atstovavo Portugal directed by our Instructor Luis Fernando Moreira, Prancūzijos IPP KRAV MAGA - Director Master Patrice Elophe ir Philippe BRIAND. Seminaras vyko birželio 4-5 dieną.
Atvykome anksčiau, todėl turėjome galimybę sudalyvauti instruktorių užsiėmime, kuris vyko birželio 3 dienos vakare ir jame dalyvavo tik instruktoriai. Instruktoriai iš Lietuvos galėjo pristatyti keletą iš savo dvidešimt šešių kultivuojamų temų. Buvo labai malonu, kad dalyvius domino ne tik teorinės žinios, bet ir viską norėjo išbandyti praktikoje. Instruktorius Egidijus Stankevičius vesdamas užsiėmimus pabrėžė, kad visų veiksmų efektyvumas priklauso nuo galimybių jas atlikti. Pareigūnas vykdydamas savo darbo specifikoje įvairias užduotis turi prisitaikyti prie aplinkybių, o ne aplinkybes taikyti prie savęs, juk ne visi laikosi įstatymų. Dažnai klystama naudojant jėgą, ten kur jos nereikia arba realiai nepasvėrę savo jėgų, aplinkybių nieko nesigauna. Seminaro dalyvius sudomino sulaikymo veiksmai, atliekami nenaudojant specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo.
Sekančią dieną delegacijai iš Lietuvos buvo pristatytos keletas Italijoje kultivuojamų sistemų tai
„IPP KRAV MAGA“, „FORSVAR DEFENSE SYSTEM“ ir „VIETNAMESE BOXING DEFENSE“.
Šio seminaro metu vyko atestacija, o taip pat pirmosios IPP KRAV MAGA varžybos. Egidijus Stankevičius dalyvavo atestacinėje ir varžybų komisijoje. Varžybose buvo šešios rungtys:
1. Fizinio parengimo testas;
2. Smūgiai į leteną (greitis);
3. Kova imituojanti dvikova su dvejais priešininkais (darbas su letenom);
4. Gynyba nuo smūgių peiliu;
5. Kova ant grindų;
6. Bazinės technikos demonstravimas.
Paskutinę seminaro dieną pristatėme mūsų naudojamus fizinio parengimo testų programos pratimus. Laisvalaikiu nuvykome pasigrožėti įžymiąją madų sostine Milanu.

Egidijus, Darius, 2011 birželis.

MUITINĖS PAREIGŪNŲ SPECIALAUS RENGIMO PRATYBOS

2011 m. gegužės 26-27 d.

Gegužės 26 d. ankstų rytą Vilniuje, Antakalnyje, Grybo g. 7 esančiame sporto klube iškilminga rikiuote pradėtos muitinės pareigūnų specialaus rengimo pratybos sulaukė didelio susidomėjimo iš įvairių giminingų teisėtvarkos institucijų. Pratybose dalyvauti atvyko ne tik Lietuvos pareigūnai, bet ir kolegos iš Lenkijos bei Latvijos. Organizuojant ir pravedant pratybas, aktyviai prisidėjo ir klubas „Gintis“.
Pagrindinė šio renginio idėja - gerinti pareigūnų fizinės prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimo žinias, mokėjimus ir įgūdžius.
Pirmoji pratybų diena buvo skirta pareigūnų taktikai, fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo įgūdžių tobulinimui. Renginio metu buvo išnagrinėtos temos:

• beginklė kova – užsiėmimą vedė svečias iš Lenkijos Respublikos Pawel Handzlik;
• pareigūnų taktika – užsiėmimą vedė garsus policijos taktikos žinovas Valerijus Pataševas;
• teleskopinės lazdos panaudojimas – užsiėmimą vedė Muitinės mokymo centro vyriausiasis inspektorius Egidijus Stankevičius;
• pirmoji medicininė pagalba - užsiėmimą vedė KASP 8 rinktinės atsargos kapitonas Dainius Sukackas.
  

Gegužės 27 d., antrąją pratybų dieną, Viešojo saugumo poligone Rudininkuose vyko šaudymo užsiėmimai, kuriuos vedė šaudymo instruktoriai: Alonas Ritvas (MD), Vytautas Raguckas (MKT), Dmitrij Kosarev (STT), Laurynas Veličko (LKPB), Ramūnas Sventickas (VAD). Šaudymo pratybose buvo parengta daugybė praktinių situacijų: šaudymas iš įvairių padėčių, šaudymas keičiant rankas, šaudymas ir greitas judėjimas keičiant pozicijas, šaudymas iš automobilio, patalpų apžiūra ir ginkluoto užpuoliko neutralizavimas ir t.t.
Daugelį pratybų dalyvių maloniai nustebino Muitinės mokymo centro vyresniojo inspektoriaus Artūro Zalecko ir dar keleto kinologų parengta tema. Šį sykį pareigūnams teko mokytis kovoti su puolančiu šunimi, o ne vienam išdrįsusiam – pajusti ir šuns dantų jėgą.
Daugiau kaip 50 pareigūnų, kurie savo darbo specifikoje turi teisę panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones bei šaunamąjį ginklą, dviejų dienų pratybose su pagrindinėmis tarnybos kasdienybėje reikalingomis temomis susipažino ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Algis, 2011 gegužė.

2011 05 28 Hanshi Paweł Handzlik seminaras Vilniuje

2011 gegužės 28 d. klubo Gintis nariai ir svečiai dalyvavo Hanshi Paweł Handzlik (8 dan Ju Jutsu, 3 dan IPP Krav Maga) seminare, kuris vyko Vilniuje. Seminare buvo svečiai iš Kauno, Molėtų, Šalčininkų. Dalyviams buvo įdomu ir treniruotė vyko draugiškoje bei darbinėje atmosferoje. Hanshi Paweł Handzlik pasižymi bruožu aiškiai ir prieinami išaiškinti bazinius kovos veiksmus. Jis akcentavo bazinės technikos svarbą, kuri pasižymi nuoseklumu ir  tikslumu. Hanshi Paweł Handzlik išskyrė, kad aukštesnio lygio praktikuojantys žmonės (instruktoriai) visus tuos pačius veiksmus gali atlikti daug dinamiškiau, neakcentuodami į technikos atlikimo grožį, o į praktiškumą. Hanshi Paweł Handzlik paminėjo, kad jam labai patiko seminaro atmosfera, nes visi dalyviai, nors ir buvo skirtingo lygio, stengėsi dirbti maksimaliu pajėgumu.

Atestacinis seminaras

Balandžio 16 d. klubas „Gintis“ organizavo atestacinį seminarą. Pirmoje seminaro dalyje buvo sudarytos galimybės patobulinti Ju Jutsu technikas visiems norintiems. Tradiciškai seminare dalyvavo klubo nariai, jų draugai ir šeimų nariai, klubo svečiai. Užsiėmimus vėl vedė klubo „juodieji diržai“. Egidijus seminaro dalyvius supažindino su žmogaus kūne esančiais skausmingais taškais ir poveikio į juos būdais. Darius mokė skausmingų veiksmų atlikimo kovojant parteryje, o Algis – metimų technikų.
Pirmoji seminaro dalis išsunkė pakankamai prakaito, tad pasiryžusiems dalyvauti antroje seminaro dalyje – kvalifikaciniuose 5-3 KYU egzaminuose, teko kovoti ne tik su jauduliu, nauju fiziniu krūviu, bet ir jausti pirmosios dalies pasekmes – fizinį nuovargį. Tačiau valia nugalėjo – visi dalyvavę atestacijoje ją išlaikė ir pagal pasiektus rezultatus pasipuošė geltonais, oranžiniais ar žaliais diržais.

Algis, 2011 balandžio 16.

Ju Jutsu seminaras

Klubas “Gintis,tęsdamas tradicijąperiodiškai organizuoti atvirus seminarus, kovo 26 d. vėl pakvietė visus norinčius į kovos menų seminarą. Šį sykį buvo organizuotas Ju Jutsu seminaras, kuriame dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir svečiai. Šiame seminare užsiėmimus vedė klubo „juodieji diržai“ – Egidijus, Darius ir Algis. Egidijus seminaro dalyvius mokė tradicinių Ju Jutsu technikų, Darius – kovos parteryje subtilybių, o Algis – metimų technikų panaudojimo mišrioje kovoje.
Klube organizuojami atviri teminiai seminarai sudaro puikias galimybes klubo svečiams pajusti čia vyraujančią atmosferą, emocijas, užsiėmimų stilių ir kultūrą, o kai kuriems iš jų – sudaro galimybę pirmą kartą išbandyti save kovų menų treniruotėje, pajusti kovos „skonį“. Specializuoti seminarai naudingi ir klubo nariams - padeda gauti susistemintas žinias, pabėgti nuo kasdienių treniruočių rutinos.  

Algis, 2011 kovo 26 d.

Būtinoji gintis

Top Fun Akademija ( UAB "Idėjų linija") ir Klubas Gintis nufilmavo dešimt savigynos pamokų, kuriose mokoma kaip apsiginti įvairiose situacijose, į kurias galime papulti kiekvienas. Klubo Gintis kolektyvas pirmą kartą dalyvavo tokiame filmavime. Buvo daug jaudulio ir netikėtumų. Nors nuo pradžių ne viskas klostėsi sklandžiai, buvo kuriozų, kurie dažnai nutinka kūrybinėje veikloje, tačiau, nepaisant visų kliūčių, rezultatai buvo puikūs. Pirmas “blynas” buvo iškeptas ir „GALA“ televizijos žiūrovai pirmieji gali pamatyti pirmąsias savigynos pamokas. Kiekviena pamoka turi savo temą, pamokos nesusijusios tarpusavyje, tad įsijungęs televizorių žiūrovas galės žiūrėti bet kurią dalį ir visos jam turėtų pasirodyti įdomios ir pilnos naudingų patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje užpuolimo metu.
Manau, kad temos turėtų sudominti daugelį žiūrovų - ne tik turinčius, bet ir neturinčius patirties savigynoje ar įvairiuose rytų kovos menuose. Filmuojant šį projektą mes kuo puikiausiai supratome, kad per tokį trumpą laiko tarpą neparodysi daug, todėl teko viską suplanuoti kuo glausčiau ir kiek įmanoma prieinamiau ir aiškiau kievienam norinčiam išmokti apsiginti. Nepamiršome priminti ir apie savigynos teisėtumą. Nuoširdžiai rekomenduojame susipažinti su būtinosios ginties teisėtumu, tai padės jums išvengti kai kurių teisinių nemalonumų ateityje. Pamokose duodami patarimai paprasti ir praktiški, rodomi kiekvienam prieinami savigynos būdai.
Šiame projekte dalyvavo ir Lietuvos šou verslo atstovų, kurie pasakojo situacijas, nutikusias jų gyvenime, o mes patarėme kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis, taip pat kartu bandėme spręsti problemas, į kurias jie pakliūva ar gali pakliūti. Filmavimuose dalyvavo grupės „Kastaneda“ nariai Lukas ir Dunis, žavioji grupės „69“ atlikėja Nijolė, kuri vos nesužalojo asistento Dariaus, atlikdama ganėtinai realius ir labai praktiškus gynybos veiksmus.

Labai dėkojame visiems, dalyvavusiems šio projekto kūrime, visai kūrybinei grupei.
Pažiūrėkite, nepraleiskite progos.
Geros Jums peržiūros.

Klubo „Gintis“ instruktorius Egidijus Stankevičius.
Norintiems daugiau sužinoti kaip galima būtų apsiginti, laukiame jūsų klubo užsiėmimuose.

 

SEMINARAS APIE PEILIO NAUDOJIMĄ KOVOJE

Žmonija gyvuoja jau ne vieną tūkstantmetį. Atrasti laikotarpį, kuomet nebuvo užpuolimų, agresijos, prievartos – praktiškai neįmanoma. Tenka apgailestauti, kad ir šiandiena niekas iš mūsų nesame apdrausti nuo chuliganų, maniakų ar plėšikų išpuolių. Jei užpuolikas yra ginkluotas, mums kyla dar didesnis pavojus. Bene dažniausiu užpuoliko ginklu tampa peilis ar jo pakaitalas.
Peilis – vienas iš seniausių žmogaus sukonstruotų įrankių. Senesni už peilį, ko gero, tik vėzdas ir akmeninis kaltas. Vystantis žmonijai, keitėsi medžiaga iš kurios buvo gaminamas peilis, tačiau peilio reikšmingumas žmogaus gyvenime nesumažėjo. Kaip senovėje, taip ir šiandiena peilis naudojamas tiek buityje „taikiems tikslams“, tiek ir kaip ginklas.
Šiuolaikinius peilius galima skirstyti į keletą rūšių pagal jų panaudojimą: buitinius, medžioklinius, kovinius, išgyvenimo peilius, sportinius ir kt. Buitiniai peiliai skirti buities poreikiams, egzistuoja kiekvienuose namuose, kiekvienoje virtuvėje. Medžiokliniai peiliai skirti panaudoti medžioklėje ar žvejyboje. Išgyvenimo peiliai be pagrindinės geležtės dar turi įvairius prietaisus – pjūklą, ylą, konservų atidarytuvą ir pan., leidžiančius peilio turėtojui išgyventi ekstremaliose situacijose. Koviniai peiliai skirti panaudoti kariuomenėje ir specialios paskirties daliniuose. Tai gali būti tiek priešui naikinti skirti peiliai, tiek peiliai su įvairiais priedais. Sportiniai peiliai naudojami įvairiose sporto rungtyse, pav. peiliai parašiutų stropams pjaustyti, specialūs peiliai narams ar alpinistams ir pan.
Ypatinga pjaunamųjų-duriamųjų įrankių įvairove pasižymi „kriminalinis pasaulis“. Tai įvairios “zatočkės” iš armatūros, šaukštai su išgaląstais kraštais, peiliai, pagaminti iš dildžių, kaltų ir pan.
Kovos su peiliu technikos egzistavo ir šiandiena egzistuoja daugelyje pasaulio tautų. Peilių kautynių technika priklauso nuo klimatinių sąlygų ir tautos tradicijų. Esant šiltam klimatui, kur žmonės ištisus metus dėvi lengvus drabužius, peilių kautynių mokyklos yra populiarios, jų technikoje daug pjaunančių atakų per kūną. Šalyse su šaltesniu klimatu, kur gyventojai priversti didesnę metų dalį nešioti pakankamai tvirtą, storesnę aprangą, pjaunantieji smūgiai mažiau efektyvūs. Čia pirmumas teikiamas dūriams į atviras kūno dalis. Viena iš labiausiai paplitusių ir žinomiausių šiandiena yra filipiniečių kovos peiliais mokykla, kuri išsiskiria daugybe pjaunamųjų smūgių per žmogaus galūnes ir liemenį. 
Ar egzistuoja savigynos veiksmai nuo puolimo peiliu ir ar gali paprastas žmogus juos išmokti? Ar peilių kovos technika pasiekiama tik specialiųjų dalinių pareigūnams? Ir iš viso, kiek yra efektyvūs savigynos veiksmai nuo atakų peiliu realių gatvių kautynių sąlygomis?
Tokie klausimai dažnam kyla paskaičius apie peilių kovų technikas parašytas knygas ar straipsnius, pažiūrėjus filmus, kuriuose “nenugalimi supermenai” plikomis rankomis susidoroja su minia peiliais ginkluotų priešininkų. Tad kur yra išgalvota, o kur tiesa?
Egzistuoja įvairių nuomonių apie priešininko, ginkluoto peiliu, efektyvų nuginklavimą. Daugelis ekspertų tvirtina, kad plikomis rankomis apsiginti nuo puolimo peiliu praktiškai neįmanoma. Ir ką gi, daugeliu atvejų jie teisūs. Gerai paruoštą ir užmaskuotą smūgį peiliu atremti labai sunku.
Jei peilis yra ne tik priešininko, bet ir jūsų rankose, išgyvenimo sąlyga taps jūsų mokėjimas elgtis su šiuo įrankiu geriau už priešininką. Kova su peiliais paprastai baigiasi arba mirtimi, arba sunkia vieno ar abiejų kovos dalyvių trauma. Nereikėtų pamiršti, kad tokios kovos nugalėtojas, kaip taisyklė, tampa policijos „klientu“.
Bet vis tik, savigynos veiksmų žinojimas padidina jūsų šansą likti gyvu ir dėl šio šanso, nors ir nedidelio, verta paprakaituoti besimokant peilių kovos veiksmų. Juk dažniausiai pasitaikančiuose buitiniuose konfliktuose peilio griebiasi žmonės, neišmanantys kovos peiliais subtilybių.
Vasario 26 d. klube „GINTIS“ vykusio seminaro dalyviai turėjo puikias galimybes susipažinti su įvairiomis peilio panaudojimo kovoje galimybėmis. Seminare buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pilnai išmokti nuginklavimo technikų, nežinant atakų peiliu technikų, neįmanoma.

Algis, 2011 m. vasaris.

Klubo narių išvyka į šaudyklą

Tobulindami savyginos įgūdžius klubo „Gintis“ nariai treniruojasi ne tik salėje.
Vasario 2011 metų 5 diena, po jėgų pareikalavusios treniruotės, klubo nariai dar kartą apsilankė šaudykloje.
Šį kartą laiko apmokymams nebebuvo – pagal programą laukė šaudymo varžybos. Varžybose dalyvauti pasiryžo dešimt klubo narių. Kas norejo, turėjo trumpą galimybę prisišaudyti.  Užtaisius šovinių dėtuves, po trumpo instruktažo pasigirdo pirmieji šūviai ir pasklido parako kvapas. Šaudymas vyko keliais etapais ir laikui, iš įvairių padėčių, su perbėgimais iš vienos pozicijos į kitą.  Po daugiau nei valandą  trukusių varžybų paaiškėjo nugalėtojas. Juo tapo klubo „Gintis“ senbūvis Eduardas N.
Desertui po varžybų klubiečiai turėjo galimybę pašaudyti iš lygiavamzdžio šautuvo į taikinius ir laikui.