• NAUJIENOS
  • KALENDORIUS
  • ĮSPŪDŽIAI
    • 2012 METAI
    • 2011 METAI
    • 2010 METAI
    • 2009 METAI
• APIE MUS
  • GINTIS
  • KLUBO NARIAI
  • TVARKARAŠTIS
  • ATESTACIJA
• JU JUTSU
• KRAV MAGA
• SELF DEFENSE
• KONTAKTAI
  • MUS RASITE
  • NUORODOS
• JŪSŲ PARAMA
• GALERIJA
  • 2012 METAI
  • 2011 METAI
  • 2010 METAI
  • 2009 METAI

Prožektorių taikymas (panaudojimas)

Taktinis prožektorius gali būti ne tik galingu įrankiu identifikuojant ar surandant priešininką tamsioje aplinkoje, bet ir gali trumpam jį apakinti. Kariškiams ir teisėtvarkos pareigūnams kurie gali atsidurti tokiose situacijose reikalingas galingas prožektorius, kuris įsijungia kai būtina matyti ir išsijungia norint išvengti būti taikiniu, galinis dangtelis-jungiklis lengvai surandamas tamsoje, o momentinis įjungimas išjungia prožektorių, jeigu nykštys yra patraukdamas nuo mygtuko. Tais atvejais kai nusikaltėlis bando užpulti ar dar blogiau šauti į jus tamsoje, tai labai vertinga savybė... 

Klubo Gintis 2 metų gimtadienis

2012  m. kovo 9 d. klubas „Gintis“ šventė dviejų metų gyvavimo sukaktį. Tiesą sakant, ši sukaktis neatspindi tikrojo klubo amžiaus. Pirmuosius klubo gyvavimo pamatus išliejo kovų menų ir savigynos entuziastai jau 2007 m. rinkdamiesi į bendras treniruotes, kurios labiau priminė seminarus, o ne sistemines, nuoseklias pamokas. 2010 m. atėjo laikas rimtesniems sprendimams, nes vis daugiau bendraminčių panoro savo ratą įforminti oficialiai. Šitaip susikūrė savigynos klubas „Gintis“.
Klubo vyriausiasis treneris ir įkūrėjas sutiko atsakyti į kelis klausimus apie klubo įkūrimą, veiklą bei ateities vizijas.

– Egidijau, kodėl reikėjo oficialiai egzistuojančio klubo, turinčio juridinio asmens statusą?
– Norint viešai prisistatyti, reikia pateikti organizacijos pavadinimą, nurodyti jos veiklą. Taip yra lengviau egzistuoti. Mes nesame pogrindininkai ir nieko nelegalaus nedarome. Žinoma, galime šiaip susitikti ir pasitreniruoti tik savo malonumui. Tačiau mes norėjome konkrečios vietos kur ateiti, kažkam priklausyti, reguliariai treniruotis.  Gal tiesiog subrendome. Norime kitiems pateikti šią veiklą kaip savo gyvenimo būdą, kaip rimtą dalyką, o ne kaip suaugusių berniukų žaidimą...Neseniai gavau laišką iš kolegų prancūzų. Jie rašo, kad pastarieji įvykiai Prancūzijoje (autorės pastaba - islamistų teroro išpuoliai) paskatino domėjimąsi savigyna.  Mūsų klubo pavadinimas „Gintis“ byloja, kad mes turime teisę į būtinąją gintį, kurią numato Lietuvos Konstitucija. Steigdamas savigynos klubą, norėjau sudaryti sąlygas žmogui pamiršti kasdienius darbus, užsimiršti. Žmogui svarbu priklausyti tam tikrai bendruomenei, turėti bendraminčių. Tokią bendruomenę mes ir kuriame klube. Bendraujame ne tik treniruotėse, bet ir po jų, dalinamės įspūdžiais, organizuojame arbatos gėrimo ceremonijas, rengiame seminarus, aplankome kolegas užsienyje.
– O kaip prasidėjo klubo bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraminčiais užsienyje?
– Rašiau laiškus, ieškojau kontaktų, tačiau susidūriau su problema, nes buvau tik fizinis asmuo, nepriklausiau jokiai asociacijai ar klubui ir todėl jų nesudominau, nes buvau nenaudingas finansiškai. Į laiškus atsiliepė lenkai, prancūzai, taip pat lietuviai, kurie norėjo būti mūsų filtrais, tarpininkais, tačiau aš tokių piramidžių nenorėjau. 2009 m. pirmą kartą nuvažiavome pas Pavelą į Lenkiją (autorės pastaba – Hanshi Pawel Handzlik). Vykome ne kaip klubas, o kaip fiziniai asmenys.
– Su kokiais Lietuvos kovos menų ir savigynos klubais palaikote draugiškus santykius? Ar organizuojate seminarus, šventes, pasirodymus?
– Daugiausiai bendradarbiaujame su „Top Fun Akademija“ ir kyokushin karatė mokykla „Toshi“. Su „Toshi“ klubo nariais bei vadovu Dariumi Gudausku labai gerai sutariame. Kartu organizuojame šventes, seminarus. Visada akcentuojame, kad visi renginiai yra nemokami. Esame organizavę įvairius teminius seminarus, kuriuose buvo mokoma kaip elgtis su peiliu, teleskopine lazda, užpuolus gyvūnui ar gintis sudėtingomis sąlygomis.
– Kaip žmonės sužino apie jūsų klubą? Ar kuriate reklamines kampanijas?
– Žmonės apie klubą sužino per draugus ar paskaito internetinį puslapį. Praėjusiais metais sulaukėme dešimt tūkstančių internetinės svetainės lankytojų. Tai tik patvirtina, kad mes esame įdomūs. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
– Klubo internetiniame puslapyje matome tik tris klubo narius. Ar iš tiesų jūsų yra tiek nedaug?
– Klubas – tai ne tik aš! Klubas – mes visi. Klubo narių yra nemažai, tačiau dauguma nenori viešintis. Vis prašau, kad užpildytų anketą, pateiktų savo nuomonę apie mūsų veiklą, treniruotes. Juk kiekvienas žmogus turi ką ir apie save parašyti. Ir nebūtinai reikia lankyti visas treniruotes, kad būtum klubo nariu. Užsienio kovos menų klubai drąsiai save reklamuoja, pasakoja apie save, tačiau mes, lietuviai, šito bijome.
– Vasario mėnesį surengėte moterų savigynos seminarą. Ar klubo treniruotes lanko moterys?
– Taip, treniruotes lanko ir moterys. Bet jų – mažuma. Užsienyje yra vedamos atskiros treniruotės moterims. Na, mes tokios galimybės neturime, o be to man labiau patinka mišrios grupės, kai moterys ir vyrai treniruojasi kartu. Treniruotės gali būti vedamos atskiroms amžiaus grupėms. Galima sudaryti programas fizinę ar net protinę negalią turintiems asmenims. Norėčiau parengti programą visoms socialinėms grupėms, kad būtų galima padėti visiems, net tiems, kurie niekada nėra sportavę ir neturi jokios savigynos praktikos. Juk ne sportinę karjerą darome... Treniruočių tikslas yra paaiškinti žmogui ką jis gali, ko negali, kad gindamasis neperžengtų slidžios ribos, kuri skiria savigyną ir muštynes.
– Kokie Jūsų planai ateinantiems metams? Ar turite klubo viziją po penkerių ar dešimties metų? Ar tikite, kad jis vis dar gyvuos?
– Darbo kalendorius visada sudaromas metų gale, juk iš anksto organizuojame seminarus, renginius. Aš tikiu, kad klubas gyvuos daugelį metų. Tik koks jis bus, negaliu pasakyti, nes viskas keičiasi, mes nestovime vietoje. Džiaugiuosi, kad mes nepasirinkome vienos krypties, vieno stiliaus, kad nusprendėme žvelgti plačiai. Noriu, kad mano treniruotes lankantys žmonės gautų kiek įmanoma daugiau, kad praplėstų savo supratimą apie kovų menus, gintį, kad neturėtų neigiamo požiūrio į šią veiklą. Juk tai – ne tik savigynos treniruotės, čia mokomės sveikatingumo pratimų. Mūsų klubas nėra „snukių daužymo“ klubas. Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi. Kai pasitiki savo jėgomis, tampi stabilesnis ir psichologiškai.
– Dėkoju už atsakymus. Linkiu kuo geriausios kloties jums ir klubui „Gintis“.

Egidijų kalbino Gintarė J.
2012 03 10, Vilnius.

Klubų  „GINTIS“ ir „TOSCHI“ seminaras

Dviejų klubų inicijuoto savigynos seminaro tikslas – pasidalinti savo turimu technikos arsenalu bei bendromis jėgomis padėti klubų nariams atrasti naujų sprendimų būdų būtinosios ginties klausimuose.

Treniruotė vyko klubo „TOSCHI“ treniruočių salėje, todėl pradėjome nuo salės šeimininkų pasiūlytos apšilimo metodikos. Klubų kovos stiliais visiškai skirtingi, tad teko prisitaikyti, kai kam net pasitemti, bet dėl to visai nesigailėjome. Buvo įdomu pamatyti, o svarbiausia pačiam išbandyti kitą apšilimo metodiką. Tad pasitelkę gerą nuotaiką, beveik žaidimų būdu, visi susibūrėme į vieną kolektyvą.

Atklikę apšilimą, pasidalinome į dvi grupes. Seminaro dalyviai rinkosi tą grupę, kurioje dėstė kito klubo instruktorius, kad galėtų praplėsti savo akiratį ir pasitobulinti. Kiekvienas, nežiūrint į amžių, galėjo susipažinti su kitos mokyklos bazinės technikos pradžiamoksliu. Susidūrę su visiškai nepažįstamos technikos veiksmais, patyrėme sunkumų, tačiau profesionalūs treneriai buvo pasiruošę padėti. Patyrėme didelį jėgų antplūdį ir net nepastebėjome kai atėjo laikas skirstytis.

Didžiausi entuziastai po treniruotės pasiliko pasidalinti savo įspūdžiais.

Labai dėkojame Dariui Gudauskui už profesionalią treniruotę.

2012 03 03, Vilnius.

2012 m. vasario 25 d. Muitinės mokymo centre klubas „Gintis“ surengė savigynos seminarą moterims. Seminaras sulaukė ypatingo susidomėjimo – ankstyvą šeštadienio rytą susirinko per trisdešimt moterų, besidominčiu savo saugumu. Moterų aktyvumas rodo, kad moterų tarpe kovų menai vėl populiarėja arba, kad moterys nebenori būti skriaudžiamos, tad noriai domisi savigyna J.
Seminarą vedė klubo „Gintis“ vyriausiasis treneris Egidijus Stankevičius, jam talkino instruktorius Darius Nadzeika. Seminaras prasidėjo lengvu viso kūno apšilimu, mankšta, toliau sekė lengvos užduotys, kurios vis sunkėjo. Buvo demonstruojama kaip išsilaisvinti nuo užpuoliko, kaip ir kokį rankinėje turimą daiktą (skėtį, lūpdažį, tušinuką, raktus ar net mineralinio vandens buteliuką) panaudoti savigynai.
Moterims talkino šaunių vyrukų kompanija, kurie ne tik buvo linkę padėti, pamokyti, bet ir kūrė draugišką atmosferą bei darbingą mikroklimatą. Seminaro metu dalyvės buvo mokomos kaip tinkamai reaguoti į užpuoliką, nepasimesti ekstremalioje situacijoje bei tinkamą akimirką duoti atkirtį skriaudėjui. Modeliuojant įvairias moterims grėsmingas situacijas buvo praktikuojamos įvairios ginties galimybės. Taip pat dalyvės buvo supažindintos ir su teisiniais bei psichologiniais būtinosios ginties aspektais..
Galbūt daugumai tai buvo tik smagus nuotykis, mankšta, įvairiau praleistas šeštadienio rytas, o gal kam nors šio seminaro metu išgirsta informacija padės išgelbėti savo ar artimo sveikatą, turtą ar net gyvybę.
Kad seminaras tikrai pavyko, o moterų lūkesčiai buvo pateisinti galima buvo suprasti iš to, kad jam pasibaigus dalyvės asmeniškai dėkojo renginio sumanytojams bei vedėjams rankų paspaudimu bei papildomų klausimų lavina. Kas žino, gal tai blyksnis, žiežirba, naujam pomėgiui?... J
Norėtume dar kartą padėkoti renginio organizatoriams, vedėjams ir entuziastingiems dalyviams už įgytas žinias, nepakartojamą nuotaiką, naudingai bei maloniai praleistą laiką. Nepamirškite mūsų, moterų. Nekantriai laukiame pratęsimo.

Vilnius, 2012 02 25