|
JU -JUTSU sistema
Japonijos įvykių chronologija
Laikmečių pavadinimai, apytikslios datos (mūsų era):
Nara – 710-793;
Heian – 794-1191;
Kamakura – 1192-1332;
Muromachi – 1333-1575;
Namboku-cho – 1336 1392;
Sengoku – 1467-1575;
Azuchi-Momoyama – 1576-1600;
Edo (Takugava) – 1601-1867;
Meiji – 1868-1911.
Priešingai tam, ką mums bando papasakoti kai kurie, autoriai Ju – Jutsu visiškai nebuvo kažkokio „kovos menų genijaus“ išradimu. Tai veikiau ilgos evoliucijos rezultatas, kuris tęsėsi permainingomis Japonijos istorinėmis sąlygomis, daugelio karų ir taikos laikmečiais.
Ju – Jutsu yra puikių meistrų kūrinys, kurie modifikavo savo technikas daugelių kovų įtakoje.
Apie 720 metus, Nikongi kronikose randame pirmuosius istorinius minėjimus apie kovos meną panašų į Ju – Jutsu. Aprašyta kova, kuri vyko imperatoriaus dvare tarp Kuyehaya iš Taimos ir Nomi- Sukune iš Jodzumo žemių. Apraše pateikiama dvikova naudojant metimus ir smūgius „atemi“ į gyvybiškai svarbias kūno dalis. Nepaisant to, kad kai kurie esminiai Ju – Jutsu elementai egzistavo anksčiau. Pirmoji Ju – Jutsu (ryuha) mokykla buvo įkurta XVI a. Pats pavadinimas Ju – Jutsu populiariai buvo pradėtas naudoti tik septynioliktame šimtmetyje (apie 1630m.)
Ju – Jutsu apibrėžimai
Labai dažnai žodis Ju – Jutsu yra išverčiamas kaip „švelnus menas“, „švelnumo menas“ arba „stangrumo (lankstumo) menas“. Tą galime suprasti iš paprastos „ju“ ir „jutsu“ žodžių interpretacijos. „Ju“ galime išskaityti kaip „yavara“, reiškiantį minkštumą, lankstumą, standumą, švelnumą arba elastingumą. „Jutsu“ – technika, menas, taip pat sugebėjimai. Šie apibrėžimai kilo dabartiniais laikais, ypatingai Vakaruose, kur Ju – Jutsu pagrindu pirmenybė buvo teikiama savigynai, o ne kaip tikram kovos menui. Teisingas Ju – Jutsu vertimas skamba taip: Tai yra dvikovos metodas, be (ginklo) arba su mažu ginklu, taikomas atakuojant ir ginantis, susidūrus su vienu arba keliais neginkluotais priešininkais“. Šis apibrėžimas apjungia savyje du svarbiausius elementus – visų pirma Ju – Jutsu kovotojas gali būti ginkluotas (senais laikais kiekvienas bushi karys nešiojosi su savimi ginklą), o minėjimas apie „mažąjį“ ginklą reiškia, kad kovotojas negali panaudoti pagrindinio ginklo – ieties ar kardo. Antra: priešingai šiuolaikiniam supratimui Ju – Jutsu niekada nebuvo menas tik apsiginti. Pagrindiniai Ju – Jutsu kovos menų veiksmai taip pat yra gynyba ar atakavimas.
Ju – Jutsu – kiti šio kovos meno pavadinimai
Per šimtmečius Ju – Jutsu ir panašūs kovos menai (besiremiantys tomis pačiomis taisyklėmis arba apibrėžiami kitais žodžiais) buvo žinomi skirtingais pavadinimais.Tai įtakojo kai kurių mokyklų stilių skirtumai, išskirtinė filosofija ir be abejo tai, kad pats žodis Ju – Jutsu kilo tik XVII a. pradžioje.
Prie dažniausiai sutinkamų pavadinimų, nepaisant kai kurių jų skirtumų prie Ju – Jutsu galime galima priskirti:
Kumiuchi, kartu su įvairiomis atmainomis – kogusoku, oslu nomavori, ju – tulsu, yavara, vajutsu, fonte, aikijutsu, aiki – no jutsu, hade, hakuda, kenpo, shubaku, goho, kofyro, kowami, taijutsu, judo. Visos ankščiau išvardytos mokyklos naudojo pilną arsenalą kovos technikų, nors priklausomai nuo mokyklos, mokytojo pomėgio, kai kurias technikas naudojo dažniau, kai kurias rečiau. Jų parinkimas yra iškirtinis. Tai analizuojant tai galime sužinoti mokyklos atsiradimo metus (laiką) ir jos pagrindinius principus.
Supaprastintame variante galime išskirti tokias mokyklas:
kumuchi, gavana, jujutsu, taijutsu, koshi-mo mavana ir kogusoku didžiausią dėmesį skyrė metimams, smaugimams, skausmingiems laužimams;
tonte ir habaku – priešininko judėjimo varžymas, nuginklavimas;
kenpo, happo, hade, hakuda, shubaku – propagavo smūgius kojomis, rankomis, pastūmimus.
JU – Jutsu technikų charakteristika
Senovės Buchi karys turėjo preferuoti pilnus kovos ugdymo sugebėjimus. Pagrindiniams samurajų sugebėjimams priklausė:
Ba – Jutsu – jojimas;
Kuju – Jutsu – naudojimasis lanku;
Ken – Jutsu – fechtavimas;
Sa – Jutsu – kovojimas su ietimi;
Naginate – Jutsu – kovojimas su „naginata“;
Bo – Jutsu – kovojimas su ilga lazda;
Ju – Jutsu – dvikova be ginklo.
Kaip jau anksčiau minėta, tradicinis Ju – Jutsu nebuvo skirtas kaip savigynos menas. Ankstesnės mokyklos naudojo visą galimų technikų aspektą. Technikos apimdavo: kumi – sugrėbimus, nage- metimus, ukemi – kritimus, osage – laikymą, konsetsuvaza – svertus, shimevaza – smaugimus, kyusho arba tsubo – skausmingų kūno taškų atakavimus, atemi – smūgius kojomis(ken), stūmimus (tsuki), smūgius rankomis (uchi).
Iš lenkų kalbos vertė J. Levko |
|
Ju-Jutsu Jiu-Jitsu Dschiu-dschitsu
Yu-Yitsu Ju-Jitsu
Skirtingas išraiškas badysime išaiškinti per Kanji (japonu simbolis). Kanji skirtumai susideda iš skirtingų rūšių pokalbių (vertimų).
Visame pasaulyje nėra "vienodo pripažinimo", "oficialios" perrašymo sistemos iš japonų Kanji į lotynų raides. Taip pat ir šiandien yra naudojami įvairios perrašymo rūšys. Iš esmės visi užrašai reiškia tą patį.
Japonai kalba simboliais tokiais kaip:
„dzuː dzutsu oder dzuː dzutsə (dschuu dschutsu) (raidė U žodžio gale tariama stipriai. Antrojo žodžio raidė U yra beveik negirdima).
Kiekviena rašyba yra susijusi su laiku, kada ji bus panaudojama. Kaip Dschiu-Dschitsu mūsų sportinėse kovose įdiegta Europoje nuo 19 amžiaus. Vėliau įsitvirtino terminas Jiu-Jitsu Vokietijoje ir Ju-Jitsu Europoje.
Kai Vokietijos sistema 1969 m. buvo naujai perdaryta į šiuolaikinę, atitiko europietiškiems reikalavimams, moderniai išreikšta, buvo pasirinkta simboliai Ju-Jutsu.
Ju-Jutsu / Jiu-Jitsu: vardas ir reikšmė
Ju /Jiu (japoniškai): minkštas, lankstus, elastingas, jautrus, nuolaidus.
Šią sąvoką mes suprantame ne kaip silpnumo kelią, bet kaip labiau kūno ir dvasios lankstumą: "kaip judant per sniegą su bambukais jų nesulaužant". Koncepcija "Ju" apima jėgos ir greičio sąvokas.
Jutsu / Jitsu: menas; technika
po: Lind, Werner "Kovos meno žodynas"
Ju-Jutsu / Jiu-Jitsu- lankstus menas
"Menas per lankstumą, įsitvirtinimą, prisiderinimą prie pergalės" tai yra kovos menas (taip pat sportas), kuriame persikeliama į užimamas pozicijas taip, kad iš įvairių situacijų deramai ir teisingai sugebėtume reaguoti.
Tai pasiekiama per Ju-Jutsu, po ilgalaikio parengimo ir atitinkamų savo individualių galimybių, poelgių, veiksmų repertuaro mokymosi.
Tai ypač liečia smurtą ir konfliktines situacijas, tačiau tai gali persiduoti ir į daugelyje gyvenimiškų situacijų.
Iš to išeina, kad mes kiekvienam užpuolimui turime tinkamą gynybą, nuo kūno kalbos ir "minkštos prievartos" iki efektyvios gynybos ir stiprėjančios smurto situacijos. Tai atveria vartotojui galimybę įstatymų aplinkybių rėmuose judėti. Gynybos stiprumas turi būti proporcingas užpuolimui, kad išvengti nesusipratimų.
Ju-Jutsu ir Jiu-Jitsu
Ju-Jutsu ir Jiu-Jitsu šiandien Europoje atlieka tokias užduotis, kaip Jiu-Jitsu feodalinėje Japonijoje ir daugelyje dvikovių sistemoje visame pasaulyje:
- Žmonių saugumui garantuoti kurioje gynybinė galia bus treniruojama. Tai taip pat skirta saugumo pajėgoms (Samurajams, policijos darbuotojams, kareiviams,...)
- Taip pat įeina ir kūno fizinių pratimų, šiai dienai tinkantys ir fitneso pratimams.
Šalia pagrindinių judėjimo formų elementų, Ju-Jutsu atstovauja įvairios formos ir gynybos technikos, mušimo, smūgių, metimų ir suėmimų veiksmai.
Iš čia spec. išvystyta Ju-Jutsu suėmimo, pakėlimo, judėjimo ir būtinosios pagalbos veiksmai. Taip pat konfliktų valdymo, ginties pagrindai be fizinės jėgos panaudojimo yra kilę iš Ju-Jutsu.
Pastaraisiais metais, užpuolimai tapo ne tik gudresni (sunkesni), įvairesni, žiauresni ir iš esmės pavojingesni, bet ir daug didesni nusikaltėlio smurtiniai nusikaltimai ir negailestingumas aukai.
Čia lengvai išmokinama savigynos sistemų įvairaus amžiaus ir lyčių asmenis ir taip pasiekiam optimalų poveikį.
Ju-Jutsu yra 1969 m. naujai įdiegta, moderni savigynos sistema, kuri prisitaiko prie aktyvių, aktualių sąlygų ir reikalavimų ir išlaiko reikalavimą-būti moderne savigyna.
Jiu-Jitsu stipriau (labiau) orientuota į japonų šaknis. Čia šalia savigynos technikos yra taip pat išpuoselėtos tradicinių judesių formos, kaip Kata ir etiketas.
Taigi, Jiu-Jitsu yra tradicinis kovos menas. Mokyklos orientuotos į technikos ir funkcinės galimybės perdavimą.
Gradacijos sistemoje iš esmės skiriasi Jiu-Jitsu ir Ju-Jutsu.
Ju-Jutsu'ose yra technika ir judėjimo formos, gynimosi situacijos, pagrindai iš mokymosi. Iš čia turime vieningą sistemą, kuri visoje šalyje yra patogi.
Jiu-Jitsu išeina iš įvairių užpuolių gynybos. Kiekviena mokykla turi galimybes mokyti savo savybes.
Aukščiau išvardinti skirtumai lengvai atpažįstami atskirose egzamino programose.
Apibrėžimas Jiu-Jutsu
Ju-Jutsu yra moderni savigynos ir būtinosios ginties šaka, kur sutelkti elementai dvikovose ir savigynos sistemose. Ju-Jutsu yra tinkanti pastovi (prisitaikanti) sistema, kuri atveria ir priima aktualiomis sąlygomis smurto prevenciją, gynybą ir dvikovą.
Apibrėžimas Jiu-Jitsu
Jiu-Jitsu yra Japonijos savigynos sistema, kurią sukūrė samurajai. Ši sistema sukuria galimybes kovoti samurajams praradus savo ginklus.
Gynybos technika tūrėtų tariamam silpnesniam padėti nugalėti tariamąjį stipresnį. (laimėjimas per neišlaikymą).
Iš vokiečių kalbos vertė Milana Grinkevičė
|
