Taip jau šį rugsėjį susidėliojo, kad dėl įvairių užimtumų nepavyko klubo nariams dalyvauti tradiciniame Tarptautinės Koryu-Bujutsu organizacijos bei Lenkijos kovos menų ir savigynos sporto federacijos organizuotame tarptautiniame kovos menų seminare Žyviece (Lenkija). Apgailestavome dėl praleistos puikios progos pasitobulinti, pasisemti naujų žinių, idėjų bei susitikti su organizacijų prezidentu Hanshi Pawel Handzlik, kitais bendraminčiais kovų menų mylėtojais bei puoselėtojais. Tad labai nudžiugome gavę kvietimą atvykti į spalio 26 d. Tarptautinės Koryu-Bujutsu organizacijos (I.K.B.) vykdomas Europos taurės varžybas.
Į daugiau nei 800 km kelionę vykome keturiese – Egidijus, Darius, Džiugas ir aš. Išvykos tikslas – susipažinti su I.K.B. organizacijoje vykdomų varžybų principais, susitikti su organizacijos prezidentu p. Pawelu ir aptarti tolesnio bendradarbiavimo, bendros veiklos kryptis. Planuodami Žyviece būti ankstų šeštadienio rytą, nutarėme iš Vilniaus išvykti penktadienį, darbo dienos pabaigoje apie 17 val. Tačiau automobilių spūstys mieste, pamiršti dokumentai namuose iš Vilniaus išvažiuoti leido bene pusantros valandos vėliau. Tad kelionė prasidėjo jau temstant, dulkiant lietui bei dažnose kelio atkarpose tvyrant tirštokam rūkui. Kas važiavo Lenkijos keliais, – puikiai supras kaip „smagu“ iki Varšuvos tokiomis sąlygomis važiuoti, ypač jaučiant laiko presingą! Šį kartą vairą sukiojo Džiugas. Reikia pripažinti, kad Džiugas ne tik vairą sukiojo, bet ir akseleratoriaus pedalą spaudė klasiškai, gal netgi agresyvokai (poroje epizodų visi bendrakeleiviai jau buvome ir kvėpavimą sulaikę J). Tačiau Džiugo turima vairavimo patirtis, įgyta maišant automobiliais įvairius buvusios SSSR kampelius, gelbėjo mums. Kelionės tikslą pasiekėme per rekordiškai trumpą laiką – šiek tiek daugiau nei per dešimt valandų (įskaitant ir sustojimus kavos puodeliui). Tokiu būdu buvo užsitarnautas prizas – pora valandų pasnausti automobilyje. Kol kolegos snūduriavo – aš vaikštinėjau po bundantį Žyviecą. Įdomu buvo stebėti į turgų (stovėjome aikštelėje, esančioje šalia miesto turgaus) besirenkančius prekeivius, neskubriai dėliojamas prekes, ankstyvuosius dar apsnūdusius pirkėjus. Pirmiausiai į akis krito du dalykai – ryškiaspalvių dirbtinių puokščių gausa ir vaismedžių sodinukai! Puokščių pasiūlą lėmė artėjanti lapkričio 1-oji, o kodėl, Lietuvos mąstais matuojant, vėlyvą rudenį dar vis gausiai pardavinėjami sodinukai, supratau tik vakare, maloniai basas kojas ilsindamas poilsio namų terasoje.
Dojo, kurioje vyko varžybos, buvo sausakimša – gausu įvairaus amžiaus dalyvių ir juos palaikančiųjų. Absoliuti dauguma dalyvių buvo mokyklinio amžiaus. Maloniai džiugino labai jauni, manau, 5-6 metukų kovotojai. Buvo varžomasi kata, kata su ginklu, dziudo, džiu-džitsu (be smūgių), džiu-džitsu (su smūgiais) rungtyse. Smūgiuojamose rungtyse buvo išskiriama į light contact ir semi contakt kategorijas. Nors vyksmas vyko trijose aikštelėse (du tatamiai ir viena nedengta aikštelė), tačiau dalyvių gausa lėmė, jog varžybos tęsėsi iki pavakarių. Pasibaigus rungtims, smagu buvo matyti gausiai apdovanojamus dalyvius, laimingus jų artimuosius.
Vakarą leidome poilsio namuose, skirtuose jojimo mėgėjams. Be galo malonus jausmas buvo po ilgų kilometrų ir po „ant kojų“ praleistos dienos ilsinti basas kojas terasoje, greta vaikštinėjant žirgams, visiškai netoliese matant ežerą ir kalnus! Oras dar buvo įšilęs arti 20 laipsnių! Turėjome malonumą ne tik pailsintį kūną, bet ir pabendrauti su mūsų gerbiamu Hanshi Pawelu Handzlik. Kepdami ant laužo dešreles kalbėjome apie jo vadovaujamų kovos menų organizacijų veiklą, sumanymus ateičiai, apie mūsų klubo indėlį. Turėjome puikų vakarą ir puikų pabendravimą! Ir jei p. Pawelui besilankant Lietuvoje jo išsakomus komplimentus mūsų klubui norėjosi vertinti su atsarga, manant, jog dalis teigiamų vertinimų gali būti iššaukta svečio mandagumo, tai dabar jau, būnant lenkiškoje teritorijoje ir vėl girdint puikius mūsų veiklos vertinimus, turėjome tuo patikėti J. Pawel Handzlik kalbėjo, kad jį džiugina klubo „Gintis“ aktyvi veikla, džiugina mūsų vertybės ir požiūris, jog per šiuos tris dalyvavimo I.K.B. veikloje metus mes sugebėjome užsitikrinti vietą organizacijos lyderių tarpe!
Ar reikia dar geresnių paskatų tolesnei veiklai?!
Algis, 2013 m. spalis