Šių metų balandžio 26 d. važiavome į naują, ne kartą dėl įvairių aplinkybių atidėtą kelionę. Vykome į kovos menų klubo Budokan Saalfeld eV vadovo Soke Helmut Weigelt organizuotą kasmetinį renginį – Budokan Saalfeld e.V.ladt ein zum Frūhlings – Kampfsportseminar. Klubas įsikūręs Saalfeld (Vokietija) mieste ir jame organizuojami įvairūs kovos menų renginiai, seminarai, varžybos, kuriose dalyvauja tiek vietiniai, tiek tarptautiniai kovos menų entuziastai. Šiame seminare dalyvavo ir gerai mums žinomas Soke Pawelas Handzlikas su savo sūnumi. Taip pat renginyje susipažinome su Švedijos kovos menų atstovu Niclas Frisell (8 Dan) ir labai malonia šio Vokietijos regiono komanda.

Į kelionę vykome puikiu kolektyvu – Egidijus, Alvydas ir Darius. Važiavome visą naktį, laukė apie 1400 km. ilgio trasa. Vairavome pasikeisdami, todėl ne buvo taip sunku. Paryčiais kirtome Vokietijos sieną ir visi sutiko, kad reikia organizuoti edukacinę kultūrinę programą. Netoli nuo mūsų kelio  buvo vienas didžiausių barokinių Europos miestų Drezdenas, todėl nutarėme aplankyti senamiestį.  Apžiūrėję įspūdingus išlikusios architektūros pastatus ir patraukėme į seminaro vietą Saalfeld mieste. Apsistojome dar įspūdingesniame mieste kuris randasi šalia Hoher Schwarm pilies pastatytos XIII amžiuje. Jos pavadinimas „Hoher Schwarm“ reiškia „aukštą spiečių“ arba „aukštas spiečius“. Viduramžiais Saalfeld buvo svarbus druskos gavybos centras (žodis „Saal“ siejamas su „druska“), todėl Frankonijos hercogai pastatė pilį, kad apsaugotų vietinius druskos šaltinius. XIV–XV amžiais pilis pamažu prarado karinę reikšmę ir pradėjo griūti. Iki šių dienų išliko penki gotikiniai bokštai, kurie ypač įspūdingai atrodo rūke ar saulėlydžio metu. Pats Saalfeld miestas įkurtas apie 899 metus ir laikomas vienu seniausių Tiuringijos miestų. Jis garsus ne tik savo druskos gavyba, bet ir fėjų urvais (Feengrotten) – spalvingomis požeminėmis stalaktitų olomis, nuspalvintomis mineralais.

Vakare nuvykome į salę, kurioje teko pravesti pažintinį užsiėmimą. Jam pasibaigus dar spėjome pabendrauti ir artimiau susipažinti prie arbatos. Kita rytą nuo pat aušros kibome į darbą. Laukė net šeši užsiėmimai, kuriuos reikėjo ir pravesti. Viso renginio metu atsipūsti galėjome tik pietų pertraukos metu. Renginio meistrai demonstravo įvairias kovos menų technikas, įskaitant gynybos ir puolimo judesius, atsakinėjo į dalyvių klausimus ir suteikė praktinių patarimų. Po užsiėmimų laukė įdomi kultūrinė programa. Aplankėme kalnuose esančia pilį su puikia ginkluotės ekspozicija.

Namo išvykome vėlai vakare. Grįžome kaip visada pavargę, bet pilni įkvėpimo ir įgyję motyvaciją toliau tobulėti kovos menų srityje.

Egidijus
2025 gegužė