Išgyvenimo kursas, I lygmuo

Klubo Gintis nariai š. m. gegužės 16 d. turėjo išskirtinę galimybę, kartu su Lietuvos kariuomenės savanoriais, dalyvauti išgyvenimo kurso I dalyje, kurį vedė atsargos majoras A. Daugirdas.
Savaime suprantama, kad Lietuvos kariai turi būti pasiruošę visoms gyvenimo sąlygoms ir jiems tokie kursai privalomi, tačiau, atrodytų, kokia prasmė civiliams dalyvauti tokiuose kursuose? Situacijų gali būti įvairiausių ir pačių netikėčiausių, kuriose dėl žinių (kartais ir pačių elementariausių) bei įgūdžių stokos civiliai tampa potencialiomis aukomis… Gyvendami greitai pasiekiamos informacijos, įvairiausių daiktų ir šiuolaikinių technologijų gausos, jaučiamės saugūs, tačiau priklausomi nuo mus supančios materialios aplinkos – elektros, vandens, interneto, telefonų, automobilių… Retai susimąstome, o kaip elgtis įvykus sudėtingai situacijai ar nelaimei – kaip susiorientuoti nepažįstamoje vietovėje, kaip elgtis ištikusioje situacijoje, kaip panaudoti turimas priemones ir pasinaudoti mus supančios aplinkos galimybėmis, kaip padidinti galimybes išgyvent ar sulaukti pagalbos? Be to, ar daugelis mūsų žinotų kaip elgtis, kilus neramumams šalyje? Tenka pripažinti, vien kruopų nepakaktų… Viskas priklauso nuo situacijos. Bet kurioje neįprastoje situacijoje, elgesys turi būti grindžiamas žiniomis, įgūdžiais, psichologiniu ir fiziniu pasirengimu, atitinkamų veiksmų planu bei sprendimų priėmimu. Kitaip tariant, reikia visko ir bet ko, kas padidina galimybes išgyventi, o taip pat, begalinio noro išgyventi.

« 1 3 »

Daugiau nuotraukų 

Bet pradėkime nuo kur kas paprastesnių, eiliniam civiliui dažnai įprastų situacijų. Išsiruošus į kelionę, turistinį žygį, miškan grybauti-uogauti, poilsiauti, iškylauti ar kita, retas kraudamas daiktus apmąsto daiktų turinį, paskirtį, funkcionalumą ir jų reikalingumą. Būsiu teisi sakydama, dažnas net nesusimąstydamas su savimi pasiima daug menkaverčių daiktų, bet tik ne to, ko reikia ar galėtų būti pravartu. O ką daryti pasiklydus, kaip susiorientuoti be žemėlapių ar kompasų, ypač menkai pažįstamoje vietovėje ar sudėtingomis oro sąlygomis, kaip nesušalti tamsios paros metu, jei tektų nakvoti miške neturint tam reikalingų daiktų, kaip susišildyti net minimaliausiomis sąlygomis, kaip elgtis dėl neatsargių veiksmų susižalojus ar būti priverstam pasirūpinti kitu? Juk kiekvienas iš mūsų gali patekti į sudėtingą ar net kritinę situaciją. Tad ką daryti? Daug kas priklauso nuo situacijos, bet perskaityta literatūra, net elementariausių žinių turėjimas, žinojimas kaip jas tinkamai panaudoti, asmeninis sąmoningumas, fizinis ir psichologinis pasirengimas, iš anksto sąmoningai pasirūpinta įranga, pasitikėjimas savo jėgomis ir noras išgyventi, padės nugalėti baimę ir stresą, padidins galimybes išgyventi.

Dalyvaudama išgyvenimo kurse, visų pirma, galvojau apie gaunamų žinių pritaikomumą civiliams. Tenka pripažinti, kad visos Lietuvos kariuomenės savanoriams dėstomos temos, be abejonės reikalingos ir naudingos kiekvienam eiliniam civiliui: apranga ir ekipuotė, orientavimasis vietovėje, maistas ir jo gamyba, mazgų rišimas, nukentėjusiojo apsauga nuo šilumos praradimo, individualus būstas, individualus susišildymas, ugnies išgavimas parankinėmis priemonėmis. Susiruošus į iškylą ar dažnai iš anksto pasidomime informaciją apie vietovę, panagrinėjame žemėlapius, įspėjame apie savo ketinamą buvimo vietą artimiesiems, tinkamai pasirenkame drabužius, kuprinę, avalynę, pasirūpiname vandeniu ir maistu, ar turime su savimi būtiniausių daiktų rinkinėlį – peilį, degtukų ir pan.?

Savo kailiu patyriau, ką reiškia išeiti į dienos kursą Lietuvos miškuose lietuviškomis gamtos sąlygomis tinkamai nepasiruošus. Gelbėjo pozityvas bei dėstomų žinių nauda – patyrus savo kailiu ir vėsą ir vėją ir lietų – išvados padarytos: geriau kitą sykį tinkamai apsirengti, nei šąlant galvą linkčioti, kad viską turiu, bet deja, namie lentynėlėse. Ačiū Lietuvos savanoriams už karštą saldžią arbatą, kuri labai šildė vėsią darganotą dieną, tikriems draugams, pasidalinusiems savo pietumis.

Klubo Gintis dalyvių vardu, dėkojame išgyvenimo kurso instruktoriui – atsargos majorui A. Daugirdui – už tikrai įdomų, labai naudingą, praktišką ir daugeliui situacijų tinkamą išgyvenimo kursą. Jūsų suteiktos žinios, reikalingos ir naudingos, toli gražu, ne tik kariams. Juk šviesdami visuomenę ir ugdydami jos sąmoningumą, ugdome daugiau galimybių išgyventi turinčią visuomenę.

Klubas Gintis,
2015 m. gegužės 28 d.